Pagaliau sugrįžau į pasaulį. Pernai dalinausi savo norais. Paskui norom-nenorom juos pildžiau. Atėjo laikas šitam protingajam kurmiui paskaičiuoti, kas pavyko, o kas dar ateity.
Didžiausias palengvėjimas ir džiaugsmas – darbo Nr. 1 įgyvendinimas. Valio, laipsnis įgytas. Fjiu (palengvėjimas)…
Tiesa ta, kad ši žiema bus ko gero trumpiausia mano gyvenime. Minėtas didysis metų darbas tarsi išėmė kelis mėnesius iš mano gyvenimo. Nepajutau nei kaip žiema atėjo, nejaučiu ir kiek jos jau praėjo 
Ką aš dar nuveikiau? Kai dabar peržvelgiu, tai nuveikta daugiausia mieliausių darbų: mezgimas, kepimas ir kiti pasilepinimai. Tai gal gyvenimas gerėja?
Mieliausiam pagaliau numezgiau kepurę ir pusantro šaliko (antrasis dar “procese”). Mat vyras išlepo, negana jam vieno komplekto, reikia ir kad visom temperatūrom po komplektą turėtų 
Prie gero greit priprantama (anksčiau nei vieno neturėjo ir poreikio nejautė)
Ir sūnėnas kepurės Kalėdoms sulaukė! Mezgiau pasigavusi idėją iš Kūrybinių dirbtuvių. Oi koks grožis gavosi! (tikrai ne blogiau, nei nuotraukoje)
Ir dar pamažu pildėsi kiti geri norai. Pasimačiau su draugėmis, paatostogavau pas tėvelius. Ir dar noriu atostogų. Nes praėjo kelios savaitės, kol suvokiau, kad tokį didelį darbą padariau ir dabar viskas bus tik į gerą.
O vakar iš viso įvykis buvo. Į lovą pasiėmiau pagaliau ne mokymosi lapus, o KNYGĄ! Skaitau dovanotus “Pokalbius su Algimantu Čekuoliu” ir džiaugiuos neatsidžiaugiu Ir malonumas ir informacija naudinga. Ir taip parašyta, kad skaitydama taip ir matau A. Čekuolį kalbantį, visas jo intonacijas įsivaizduoju
