29. Sukurti blog’o įrašą, kas tai yra.

30. Pradėti blog’inti apie kuriamus darbelius, procesą. Padaryti pamokėles.

O dabar vėl laikas nusivalyti šypseną ir pašėlusį akių blizgėjimą ir grįžti daryti darbų nuo pirmo punkto

Vadinasi, pereinam prie naujos strategijos – kuo daugiau darai, tuo daugiau pavyksta

O šiandien jungiuosi prie pasaulinės dienos be pirkinių, kuri taip pat susijusi su Kalėdomis ir jas švenčiančia vartotojiška visuomene. Paskutinis lapkričio šeštadienis Europoje ir paskutinis lapkričio penktadienis JAV ir Kanadoje skelbiama “Buy Nothing Day”. Kviečiama stabtelti prasidedant kalėdinei pirkinių karštinei ir šią dieną visai nieko nepirkti.

O jums neatrodo, kad namuose per daug daiktų? Man atrodo Dar man atrodo, kad tiek daug visko man nereikia ir nežinau, kaip visko tiek prisikaupė. Todėl ir mėgstu pabaigti kokį nors kremą ar maistą ir išmesti pakuotę. Tada iškart atrodo, kad namuose daugiau vietos Ir jau kuris laikas, prieš ką nors pirkdama pamąstau, ar man tikrai to reikia ir turiu rasti bent kelis argumentus “už”.

Šiais skatinimo taupyti laikais diena be pirkinių ypač gerai. Juk neišleisti pinigai yra uždirbti pinigai kitai dienai Tai neperkam šiandien nieko ir pagalvojam, kaip ne daiktais, o žodžiais ar darbais nudžiuginti savo artimuosiuosius

P.S. O aš jau kuris laikas esu mokoma kas savaitę turėti dieną be pirkinių. Teorija tokia: jei pirmadieniais išleidi pinigus, tokia bus ir savaitė Tikrai ne visad aš tai atsimenu, bet jei prisiminčiau visada, tai būtų geras būdas išvengti neplanuotų pirkinių. Iki antradienio gali ir persigalvoti, o jei kokią dieną nesuvalgysi ko nors skanaus, tai tik į sveikatą

1. Pirmiausia reikia pabaigti magistrinį. Va kur mano skausmas ir džiaugsmas.
2. Noriu primegzti draugėms šiltų kojinių, o brangiausiam kepurę (jau kaži kada pažadėjau).
3. Numegzti laukiamai dukterėčiai pledą, suknelių, kojinyčių ir visokių mažų mielybių.
4. O sūnėnui megztukai ir kepurės mano galvoj jau užgimusios.
5. Mieliausiai mano pažadėta suknelė.
6. Kitai Mielai užuolaidos.
7. Su dar viena Mieliausia darysim mezgimo – dekupažo – vėlimo pamokėles – vakarėlius.
8. Aprengsiu senas pagalvėles naujais užvalkaliukais iš spalvotų siūlų kamuoliukų.
9. Prisimegsiu suknelių, kepurių, pirštinių….
10. Noriu papuošti tuos, kuriuos mano mezginiai džiugintų.
11. Nusinersiu mažą, dailų, senoviškom gėlėm margintą karoliukų rankinuką.
12. Išmoksiu dekoruoti ant stiklo.
13. Pabaigsiu pradėtus “dekupažinti” padėkliukus su meilės prisipažinimais.
14. Pagražinsiu dėžutes arbatai ir padovanosiu kam nors su sausainukais, kuriuos išmoksiu kepti.
15. Nusipirksiu keksiukų formeles, kepsiu keksiukus ir visi namai gardžiausiai kvepės.
16. Pagaliau išmoksiu kepti minkštas mielines bandeles (kažkas man su jom vis nesigauna).
17. Pagaminsiu imbierinių ir marmeladinių saldainių. Ir sausainių visokiausių.
18. Bet čia smulkūs darbeliai. Dar turiu ir didesnių svajonių, kurioms turi būti lemta išsipildyti. Pirmiausia, noriu išvažiuoti su Mylimu ten, kur šilta (niekada neturėjau tokių atostogų).
19. Reikia išsirinkti, kur gyventi, o tada lauks malonūs naujakurių rūpesčiai.
20. Beprotiškai noriu dirbti. Tokį darbą, į kurį būtų galima eiti su gražiais bateliais, kad koridoriuje kauškėtų
21. Pirksiu mašinytę, mėlyną, nenaują (iš skelbimo ant stulpo: “Pirksiu “Ereliuką”, dviratį nenaują”)
22. Noriu bent keletą dienų pabūti pas savo ir ne savo Mamą, kad padžiuginčiau ir pagelbėčiau, įneščiau naujų vėjų ir idėjų.
23. Noriu drauges aplankyti.
24. Noriu ne mokslines knygas skaityti.
25. Blog’inti noriu ir kad būtų kas skaito.
26. Šitas sąrašas, kad vis pildytųsi. Ir kad vis turėčiau prie ko pliusus dėti.
27. Noriu turėti laiko pasvajoti ir užsiimti tuo, kas džiugina. Kad nereikėtų ilgesingai žiūrėti į tuos, kurie, mano galva, “teisingai gyvena”. Noriu ir aš tarp tokių būti.
28. …

Ir šia džiugia nata laikas grįžti prie pirmojo punkto

Vienas iš mano norų, rastų “Kūrybinėse dirbtuvėse“

Aš jų vis dar labai labai laukiu. Laukiu tikro sniego, tik nenoriu, kad būtų labai šalta. Liūdna, kad šiemet planuojama kur kas mažiau puošti Vilnių, vadinasi, ir kuriant kalėdinę nuotaiką teks labiau pasistengti patiems. O taip būtų smagu be jokios gripo baimės išeiti į senamiestį, nusipirkti puodelį “latte” kavos su cinamonu ir gurkšnojant ją, bei šildantis rankas šiek tiek pamurksoti prie išpuoštos eglės. O dar jei Jis apkabintų, būtų dar šilčiau ir geriau… Mmm…

Negražu prisipažinti, bet ir dovanų šiek tiek laukiu. Smalsu Dovanos, kad ir kokios bebūtų, visad džiugina. Bet labiausiai džiugina tos, kurios turi idėją, kurios rodo, kad buvo pagalvota apie tave, o ne paskubomis lekiant pro šalį pagriebta bet kas.

Aš naudojuosi patarimu (gal ir ne visai tai pavyksta), kad dovanomis reikia rūpintis iš anksto. Reikia turėti “dovanų spintelę”, kurioje dar gerokai prieš Kalėdas reikia imti kaupti dovanas. Tada ir išlaidos ne taip gąsdins, kai visas bus galima išdėlioti per ilgesnį laikotarpį, ir dovanas bus galima apdairiau parinkti, bei rasti geriausią kainos ir kokybės santykį, kai laikas nespaus. Beje, rūpinantis dovanomis iš anksto pavyks išvengti prieškalėdinių spūsčių parduotuvėse, jei dovanos bus pirktinės.

Bet reikia nepamiršti, jog dovanas galima padaryti ir patiems. Juolab dabar, galima taupyti pinigus, bet įdėti daugiau laiko, fantazijos ir širdies. Pagalvojau, kad nuostabi dovana būtų pačios kepti sausainiai. Tik man dar toloka iki tokių kulinarinių aukštumų. O ir geros orkaitės oi kaip trūksta. Gal šioms Kalėdoms panaudosiu kitus savo talentus

Mano galva, “kalėdiškiausios” yra visokios šildančios dovanos – pradedant šiltom kojinėm, baigiant arbata ir imbieriniais sausainiais Bet aišku, visos dovanos yra neprilygstamos, nes jos šildo tuo, kad dar yra žmonių, kurie nori tave džiuginti ir tau kažką dovanoti

Aš važiuodama traukiniu jau prieš kelias savaites sudariau dovanų sąrašą – kam ir ką dovanoti. Šitą darbą dar seniau pradėjau, gaudydama pokalbių su artimaisiais nuotrupas, kai tik kalba pakrypdavo: “o aš tai norėčiau…”. Toks sąrašas apskritai labai pravers, nes jei neišnaudosiu idėjų per šias Kalėdas, jos liks gimtadieniams, kurie vis tiek anksčiau ar vėliau ateis, keldami klausimą, kuo nudžiuginti.

P.S. Paskutiniame mano įraše yra mygtukas, kurį labai prašau paspausti visų šiame puslapyje apsilankiusių. Taip prisidėsite prie “IKI” akcijos, kur už kiekvieną paspaudimą skaičiuojami pinigėliai, už kuriuos bus perkamos dovanėlės sunkiau besiverčiančių šeimų vaikams. Jiems labiausiai reikėtų Kalėdų stebuklo. Paspaudimas Jums nieko nekainuos, o kam nors galbūt padovanos šypseną

P.S.P.S. Jei aš gražiai paprašysiu Rimvydo, jis gal perkels tą mygtuką į matomesnę vietą, nes man su šita “technika” dar nelabai

Tai tiek šį kartą… Visiems linkiu gražaus Kalėdų laukimo

Taip, tiesa, kad bus papildomų išlaidų. Tiesa, kad bus dovanų, kurias reikės dovanoti tik iš pareigos. Taip pat bus situacijų, kai reikės atrodyti džiugiai gavus ne tokią dovaną, kokios norėjai. Bet juk svarbiausia ne kokia ji, o svarbiausia tai, kad žmogus apie tave pagalvojo

Man Kalėdos (nors svarbiausias tikriausia Kūčių vakaras) yra labai šilta šventė, kurios neįsivaizduoju be savo šeimos. Visas šis šventinis laikotarpis kažkoks stebuklingas. Tai vienintelis laikas metuose, kai visi stengiasi būti geri, stengiasi nesipykti ir kur kas daugiau šypsosi.

Tada susitinki su artimais žmonėmis, su kuriais nori nenori, o mataisi rečiau. Susitinki tam, kad apkabintų, kad pasidžiaugtum ir įteiktum nors mažą dovaną. Jautiesi laimingas, kad yra kas apkabina…

Per Kūčias būtinai grįžti namo ir būni su artimiausiais žmonėm. Gera suvokti, kad jie yra tavo saugumo garantas, tai, kas iš tiesų svarbiausia.

Dar didelis privalumas, jei tie namai, su laukiančiais juose, yra kaime – apšerkšnijusiame, bet su šiltais namais. Juk tikrą žiemą ir jos grožį tik kaime galima pamatyti

Kai vis ateina mintis, kad kažkas čia ne taip… Kai kamuoja jausmas, kad kažko mano gyvenime trūksta… Kai kyla šitoks nepasitenkinimo jausmas…

Kai aplink tik pavojai: modifikuotos daržovės, baisūs, nebijantys jokių vaistų virusai, gudrios machinacijos. Kai reikia taupyti. Kai pasauliui gresia susinaikinimas. Kai siutina neveiklumas ir nieko nedarymas.

Bent šį vakarą, prieš miegutį reikia gerų minčių.

Ir aš žinau,dėl ko galima šypsotis

Reikia žmogaus, kurio balsas kiekvieną rytą pažadina, o kas vakarą nuramina ir palinki saldžių sapnų. Žmogaus, kuris prajuokina, kurio rūpestis vis stebina ir džiugina. Žmogaus, kurį išvydus spindi akys, apie kurį pagalvojus darosi šilčiau širdelėje. Kai žinai, kad yra į ką atsiremti ir kas paguos. Kai žinai, kad esi reikalingas su visais savo trūkumais ir privalumais. Kai esi Jo GYVENIMO DALIS.

Kai eini gatve ir nejučia imi šypsotis nors ir lyja. Kai turi milijoną svajonių ir gražių prisiminimų. Kai nubundi naktį ir šypsaisi. Kai visi gyvenimo sunkumai atrodo laikini ir daug mažesni, nei atrodė anksčiau. Kai žinai, dėl ko gali jaustis tvirčiau. Kai nori stebinti, rūpintis, globoti. Kai jauti didesnę atsakomybę už save, nes nori būti pats geriausias.

Kai svajoji, kaip viskas bus ir šypsaisi. O kai svajonės pildosi, supranti – tai net geriau už tas svajones…

Kai jauti, kad turi savyje tiek šilumos, kad ji net nebetelpa ir sprogdina tave iš vidaus ar sustoja gumulu gerklėje. Kai trūksta žodžių pasakyti, kaip gerai jautiesi. O ir atsiradę žodžiai atrodo per daug netinkami.

Žinai šitą jausmą? Jei taip, tai turėtum būti beprotiškai laimingas žmogus…

Labanakt… :*

Tikiu karma, tikiu, kad jei nuolat blogai galvoji, vadinasi, laikai save nevykusiu, būtinai tai prisišauksi. Tuo pačiu egzistuoja ir priešinga tendencija. Ne kartą teko matyti, kaip iš pažiūros ne patys gudriausi žmonės gerai apie save galvoja ir vis dėlto prasimuša gyvenime.

Taip ir aš šiandieną susigalvojau visokių teigiamybių ir db tikiuosi prisišaukti gerus dalykus į savo gyvenimą. Šia džiugia gaida ir baigsiu šią dieną. Labanakt…

*Autosugestija yra procesas, kurio metu asmuo, treniruodamas ir veikdamas pasąmonę, siekia įteigti sau tam tikrus teiginius, mintis tam, kad šie įsitvirtintų pasąmonėje ir po to nesąmoningai veiktų žmogaus sąmonę.