Išprotėti galima, kai šitiek visokių minčių ir norų sukasi galvoje ir kai taip negaliu niekuo užsiimti. Todėl sugalvojau tokią gerą svajonių terapiją – išliesiu visus savo norus, pasvojosiu ir tada darysiu, kas būtinai būtina. O po kiek laiko jau galėsiu dėti pliusiukus prie sąrašo punktų ir džiaugtis Arba turėsiu labai gerą paskatinimą vis ko nors naujo imtis

1. Pirmiausia reikia pabaigti magistrinį. Va kur mano skausmas ir džiaugsmas.
2. Noriu primegzti draugėms šiltų kojinių, o brangiausiam kepurę (jau kaži kada pažadėjau).
3. Numegzti laukiamai dukterėčiai pledą, suknelių, kojinyčių ir visokių mažų mielybių.
4. O sūnėnui megztukai ir kepurės mano galvoj jau užgimusios.
5. Mieliausiai mano pažadėta suknelė.
6. Kitai Mielai užuolaidos.
7. Su dar viena Mieliausia darysim mezgimo – dekupažo – vėlimo pamokėles – vakarėlius.
8. Aprengsiu senas pagalvėles naujais užvalkaliukais iš spalvotų siūlų kamuoliukų.
9. Prisimegsiu suknelių, kepurių, pirštinių….
10. Noriu papuošti tuos, kuriuos mano mezginiai džiugintų.
11. Nusinersiu mažą, dailų, senoviškom gėlėm margintą karoliukų rankinuką.
12. Išmoksiu dekoruoti ant stiklo.
13. Pabaigsiu pradėtus “dekupažinti” padėkliukus su meilės prisipažinimais.
14. Pagražinsiu dėžutes arbatai ir padovanosiu kam nors su sausainukais, kuriuos išmoksiu kepti.
15. Nusipirksiu keksiukų formeles, kepsiu keksiukus ir visi namai gardžiausiai kvepės.
16. Pagaliau išmoksiu kepti minkštas mielines bandeles (kažkas man su jom vis nesigauna).
17. Pagaminsiu imbierinių ir marmeladinių saldainių. Ir sausainių visokiausių.
18. Bet čia smulkūs darbeliai. Dar turiu ir didesnių svajonių, kurioms turi būti lemta išsipildyti. Pirmiausia, noriu išvažiuoti su Mylimu ten, kur šilta (niekada neturėjau tokių atostogų).
19. Reikia išsirinkti, kur gyventi, o tada lauks malonūs naujakurių rūpesčiai.
20. Beprotiškai noriu dirbti. Tokį darbą, į kurį būtų galima eiti su gražiais bateliais, kad koridoriuje kauškėtų
21. Pirksiu mašinytę, mėlyną, nenaują (iš skelbimo ant stulpo: “Pirksiu “Ereliuką”, dviratį nenaują”)
22. Noriu bent keletą dienų pabūti pas savo ir ne savo Mamą, kad padžiuginčiau ir pagelbėčiau, įneščiau naujų vėjų ir idėjų.
23. Noriu drauges aplankyti.
24. Noriu ne mokslines knygas skaityti.
25. Blog’inti noriu ir kad būtų kas skaito.
26. Šitas sąrašas, kad vis pildytųsi. Ir kad vis turėčiau prie ko pliusus dėti.
27. Noriu turėti laiko pasvajoti ir užsiimti tuo, kas džiugina. Kad nereikėtų ilgesingai žiūrėti į tuos, kurie, mano galva, “teisingai gyvena”. Noriu ir aš tarp tokių būti.
28. …

Ir šia džiugia nata laikas grįžti prie pirmojo punkto

Vienas iš mano norų, rastų “Kūrybinėse dirbtuvėse“

Labai negražiai (neišbaigtą ir nespėjus pasakyti visko, ką norėjau) buvau palikusi savo paskutinįjį įrašą. Tai dabar, atsitraukusi nuo savo puoselėjamos fermos Facebook’e (kuri prisipažįstu, “suvalgo” daug mano laiko ir man dėl to gėda) ir klaikiai nenorėdama mokytis, pabaigsiu savo mintis ir dar šiek tiek pasvajosiu apie Kalėdas

Aš jų vis dar labai labai laukiu. Laukiu tikro sniego, tik nenoriu, kad būtų labai šalta. Liūdna, kad šiemet planuojama kur kas mažiau puošti Vilnių, vadinasi, ir kuriant kalėdinę nuotaiką teks labiau pasistengti patiems. O taip būtų smagu be jokios gripo baimės išeiti į senamiestį, nusipirkti puodelį “latte” kavos su cinamonu ir gurkšnojant ją, bei šildantis rankas šiek tiek pamurksoti prie išpuoštos eglės. O dar jei Jis apkabintų, būtų dar šilčiau ir geriau… Mmm…

Negražu prisipažinti, bet ir dovanų šiek tiek laukiu. Smalsu Dovanos, kad ir kokios bebūtų, visad džiugina. Bet labiausiai džiugina tos, kurios turi idėją, kurios rodo, kad buvo pagalvota apie tave, o ne paskubomis lekiant pro šalį pagriebta bet kas.

Aš naudojuosi patarimu (gal ir ne visai tai pavyksta), kad dovanomis reikia rūpintis iš anksto. Reikia turėti “dovanų spintelę”, kurioje dar gerokai prieš Kalėdas reikia imti kaupti dovanas. Tada ir išlaidos ne taip gąsdins, kai visas bus galima išdėlioti per ilgesnį laikotarpį, ir dovanas bus galima apdairiau parinkti, bei rasti geriausią kainos ir kokybės santykį, kai laikas nespaus. Beje, rūpinantis dovanomis iš anksto pavyks išvengti prieškalėdinių spūsčių parduotuvėse, jei dovanos bus pirktinės.

Bet reikia nepamiršti, jog dovanas galima padaryti ir patiems. Juolab dabar, galima taupyti pinigus, bet įdėti daugiau laiko, fantazijos ir širdies. Pagalvojau, kad nuostabi dovana būtų pačios kepti sausainiai. Tik man dar toloka iki tokių kulinarinių aukštumų. O ir geros orkaitės oi kaip trūksta. Gal šioms Kalėdoms panaudosiu kitus savo talentus

Mano galva, “kalėdiškiausios” yra visokios šildančios dovanos – pradedant šiltom kojinėm, baigiant arbata ir imbieriniais sausainiais Bet aišku, visos dovanos yra neprilygstamos, nes jos šildo tuo, kad dar yra žmonių, kurie nori tave džiuginti ir tau kažką dovanoti

Aš važiuodama traukiniu jau prieš kelias savaites sudariau dovanų sąrašą – kam ir ką dovanoti. Šitą darbą dar seniau pradėjau, gaudydama pokalbių su artimaisiais nuotrupas, kai tik kalba pakrypdavo: “o aš tai norėčiau…”. Toks sąrašas apskritai labai pravers, nes jei neišnaudosiu idėjų per šias Kalėdas, jos liks gimtadieniams, kurie vis tiek anksčiau ar vėliau ateis, keldami klausimą, kuo nudžiuginti.

P.S. Paskutiniame mano įraše yra mygtukas, kurį labai prašau paspausti visų šiame puslapyje apsilankiusių. Taip prisidėsite prie “IKI” akcijos, kur už kiekvieną paspaudimą skaičiuojami pinigėliai, už kuriuos bus perkamos dovanėlės sunkiau besiverčiančių šeimų vaikams. Jiems labiausiai reikėtų Kalėdų stebuklo. Paspaudimas Jums nieko nekainuos, o kam nors galbūt padovanos šypseną

P.S.P.S. Jei aš gražiai paprašysiu Rimvydo, jis gal perkels tą mygtuką į matomesnę vietą, nes man su šita “technika” dar nelabai

Tai tiek šį kartą… Visiems linkiu gražaus Kalėdų laukimo

Aš jau svajoju apie Kalėdas. Nesu iš tų nepatenkintų žmonių, kurie niurzga, kad tai tapo prekybininkų išpūsta švente, kad vėl reikės leisti pinigus, galvoti, ką pirkti dovanų, kuo puoštis ir kuo vaišinti svečius. Juk tai, kokios bus tavo Kalėdos, priklauso tik nuo tavęs paties.

Taip, tiesa, kad bus papildomų išlaidų. Tiesa, kad bus dovanų, kurias reikės dovanoti tik iš pareigos. Taip pat bus situacijų, kai reikės atrodyti džiugiai gavus ne tokią dovaną, kokios norėjai. Bet juk svarbiausia ne kokia ji, o svarbiausia tai, kad žmogus apie tave pagalvojo

Man Kalėdos (nors svarbiausias tikriausia Kūčių vakaras) yra labai šilta šventė, kurios neįsivaizduoju be savo šeimos. Visas šis šventinis laikotarpis kažkoks stebuklingas. Tai vienintelis laikas metuose, kai visi stengiasi būti geri, stengiasi nesipykti ir kur kas daugiau šypsosi.

Tada susitinki su artimais žmonėmis, su kuriais nori nenori, o mataisi rečiau. Susitinki tam, kad apkabintų, kad pasidžiaugtum ir įteiktum nors mažą dovaną. Jautiesi laimingas, kad yra kas apkabina…

Per Kūčias būtinai grįžti namo ir būni su artimiausiais žmonėm. Gera suvokti, kad jie yra tavo saugumo garantas, tai, kas iš tiesų svarbiausia.

Dar didelis privalumas, jei tie namai, su laukiančiais juose, yra kaime – apšerkšnijusiame, bet su šiltais namais. Juk tikrą žiemą ir jos grožį tik kaime galima pamatyti