Ligitos blog'as

Labai negražiai (neišbaigtą ir nespėjus pasakyti visko, ką norėjau) buvau palikusi savo paskutinįjį įrašą. Tai dabar, atsitraukusi nuo savo puoselėjamos fermos Facebook’e (kuri prisipažįstu, “suvalgo” daug mano laiko ir man dėl to gėda) ir klaikiai nenorėdama mokytis, pabaigsiu savo mintis ir dar šiek tiek pasvajosiu apie Kalėdas

Aš jų vis dar labai labai laukiu. Laukiu tikro sniego, tik nenoriu, kad būtų labai šalta. Liūdna, kad šiemet planuojama kur kas mažiau puošti Vilnių, vadinasi, ir kuriant kalėdinę nuotaiką teks labiau pasistengti patiems. O taip būtų smagu be jokios gripo baimės išeiti į senamiestį, nusipirkti puodelį “latte” kavos su cinamonu ir gurkšnojant ją, bei šildantis rankas šiek tiek pamurksoti prie išpuoštos eglės. O dar jei Jis apkabintų, būtų dar šilčiau ir geriau… Mmm…

Negražu prisipažinti, bet ir dovanų šiek tiek laukiu. Smalsu Dovanos, kad ir kokios bebūtų, visad džiugina. Bet labiausiai džiugina tos, kurios turi idėją, kurios rodo, kad buvo pagalvota apie tave, o ne paskubomis lekiant pro šalį pagriebta bet kas.

Aš naudojuosi patarimu (gal ir ne visai tai pavyksta), kad dovanomis reikia rūpintis iš anksto. Reikia turėti “dovanų spintelę”, kurioje dar gerokai prieš Kalėdas reikia imti kaupti dovanas. Tada ir išlaidos ne taip gąsdins, kai visas bus galima išdėlioti per ilgesnį laikotarpį, ir dovanas bus galima apdairiau parinkti, bei rasti geriausią kainos ir kokybės santykį, kai laikas nespaus. Beje, rūpinantis dovanomis iš anksto pavyks išvengti prieškalėdinių spūsčių parduotuvėse, jei dovanos bus pirktinės.

Bet reikia nepamiršti, jog dovanas galima padaryti ir patiems. Juolab dabar, galima taupyti pinigus, bet įdėti daugiau laiko, fantazijos ir širdies. Pagalvojau, kad nuostabi dovana būtų pačios kepti sausainiai. Tik man dar toloka iki tokių kulinarinių aukštumų. O ir geros orkaitės oi kaip trūksta. Gal šioms Kalėdoms panaudosiu kitus savo talentus

Mano galva, “kalėdiškiausios” yra visokios šildančios dovanos – pradedant šiltom kojinėm, baigiant arbata ir imbieriniais sausainiais Bet aišku, visos dovanos yra neprilygstamos, nes jos šildo tuo, kad dar yra žmonių, kurie nori tave džiuginti ir tau kažką dovanoti

Aš važiuodama traukiniu jau prieš kelias savaites sudariau dovanų sąrašą – kam ir ką dovanoti. Šitą darbą dar seniau pradėjau, gaudydama pokalbių su artimaisiais nuotrupas, kai tik kalba pakrypdavo: “o aš tai norėčiau…”. Toks sąrašas apskritai labai pravers, nes jei neišnaudosiu idėjų per šias Kalėdas, jos liks gimtadieniams, kurie vis tiek anksčiau ar vėliau ateis, keldami klausimą, kuo nudžiuginti.

P.S. Paskutiniame mano įraše yra mygtukas, kurį labai prašau paspausti visų šiame puslapyje apsilankiusių. Taip prisidėsite prie “IKI” akcijos, kur už kiekvieną paspaudimą skaičiuojami pinigėliai, už kuriuos bus perkamos dovanėlės sunkiau besiverčiančių šeimų vaikams. Jiems labiausiai reikėtų Kalėdų stebuklo. Paspaudimas Jums nieko nekainuos, o kam nors galbūt padovanos šypseną

P.S.P.S. Jei aš gražiai paprašysiu Rimvydo, jis gal perkels tą mygtuką į matomesnę vietą, nes man su šita “technika” dar nelabai

Tai tiek šį kartą… Visiems linkiu gražaus Kalėdų laukimo

Aš jau svajoju apie Kalėdas. Nesu iš tų nepatenkintų žmonių, kurie niurzga, kad tai tapo prekybininkų išpūsta švente, kad vėl reikės leisti pinigus, galvoti, ką pirkti dovanų, kuo puoštis ir kuo vaišinti svečius. Juk tai, kokios bus tavo Kalėdos, priklauso tik nuo tavęs paties.

Taip, tiesa, kad bus papildomų išlaidų. Tiesa, kad bus dovanų, kurias reikės dovanoti tik iš pareigos. Taip pat bus situacijų, kai reikės atrodyti džiugiai gavus ne tokią dovaną, kokios norėjai. Bet juk svarbiausia ne kokia ji, o svarbiausia tai, kad žmogus apie tave pagalvojo

Man Kalėdos (nors svarbiausias tikriausia Kūčių vakaras) yra labai šilta šventė, kurios neįsivaizduoju be savo šeimos. Visas šis šventinis laikotarpis kažkoks stebuklingas. Tai vienintelis laikas metuose, kai visi stengiasi būti geri, stengiasi nesipykti ir kur kas daugiau šypsosi.

Tada susitinki su artimais žmonėmis, su kuriais nori nenori, o mataisi rečiau. Susitinki tam, kad apkabintų, kad pasidžiaugtum ir įteiktum nors mažą dovaną. Jautiesi laimingas, kad yra kas apkabina…

Per Kūčias būtinai grįžti namo ir būni su artimiausiais žmonėm. Gera suvokti, kad jie yra tavo saugumo garantas, tai, kas iš tiesų svarbiausia.

Dar didelis privalumas, jei tie namai, su laukiančiais juose, yra kaime – apšerkšnijusiame, bet su šiltais namais. Juk tikrą žiemą ir jos grožį tik kaime galima pamatyti

Kai visą dieną taip ir neprašvinta, kai lyja, šalta ir norisi kažko šilto….

Kai vis ateina mintis, kad kažkas čia ne taip… Kai kamuoja jausmas, kad kažko mano gyvenime trūksta… Kai kyla šitoks nepasitenkinimo jausmas…

Kai aplink tik pavojai: modifikuotos daržovės, baisūs, nebijantys jokių vaistų virusai, gudrios machinacijos. Kai reikia taupyti. Kai pasauliui gresia susinaikinimas. Kai siutina neveiklumas ir nieko nedarymas.

Bent šį vakarą, prieš miegutį reikia gerų minčių.

Ir aš žinau,dėl ko galima šypsotis

Reikia žmogaus, kurio balsas kiekvieną rytą pažadina, o kas vakarą nuramina ir palinki saldžių sapnų. Žmogaus, kuris prajuokina, kurio rūpestis vis stebina ir džiugina. Žmogaus, kurį išvydus spindi akys, apie kurį pagalvojus darosi šilčiau širdelėje. Kai žinai, kad yra į ką atsiremti ir kas paguos. Kai žinai, kad esi reikalingas su visais savo trūkumais ir privalumais. Kai esi Jo GYVENIMO DALIS.

Kai eini gatve ir nejučia imi šypsotis nors ir lyja. Kai turi milijoną svajonių ir gražių prisiminimų. Kai nubundi naktį ir šypsaisi. Kai visi gyvenimo sunkumai atrodo laikini ir daug mažesni, nei atrodė anksčiau. Kai žinai, dėl ko gali jaustis tvirčiau. Kai nori stebinti, rūpintis, globoti. Kai jauti didesnę atsakomybę už save, nes nori būti pats geriausias.

Kai svajoji, kaip viskas bus ir šypsaisi. O kai svajonės pildosi, supranti – tai net geriau už tas svajones…

Kai jauti, kad turi savyje tiek šilumos, kad ji net nebetelpa ir sprogdina tave iš vidaus ar sustoja gumulu gerklėje. Kai trūksta žodžių pasakyti, kaip gerai jautiesi. O ir atsiradę žodžiai atrodo per daug netinkami.

Žinai šitą jausmą? Jei taip, tai turėtum būti beprotiškai laimingas žmogus…

Labanakt… :*

Jei pakartoji kokį nors dalyką kelis kartus, greit pradėsi juo tikėti Jei gyvenime susiklosto nelabai palanki situacija, vis tiek gali rasti argumentų, kodėl ji gera (juk ne veltui keturis metus to mokiausi). Ir jei randi argumentų, kodėl ta situacija gera, pakartoji juos sau kelis kartus, įtiki ir tada jau gali drąsiai žingsniuoti toliau.

Tikiu karma, tikiu, kad jei nuolat blogai galvoji, vadinasi, laikai save nevykusiu, būtinai tai prisišauksi. Tuo pačiu egzistuoja ir priešinga tendencija. Ne kartą teko matyti, kaip iš pažiūros ne patys gudriausi žmonės gerai apie save galvoja ir vis dėlto prasimuša gyvenime.

Taip ir aš šiandieną susigalvojau visokių teigiamybių ir db tikiuosi prisišaukti gerus dalykus į savo gyvenimą. Šia džiugia gaida ir baigsiu šią dieną. Labanakt…

*Autosugestija yra procesas, kurio metu asmuo, treniruodamas ir veikdamas pasąmonę, siekia įteigti sau tam tikrus teiginius, mintis tam, kad šie įsitvirtintų pasąmonėje ir po to nesąmoningai veiktų žmogaus sąmonę.