Šią vasarą sužinojau, kad norvegai turi vieną labai gražią tradiciją. Šalyje populiaru moterims einant į vestuves ar krikštynas puoštis nacionaliniais kostiumais. Tai nėra nei būtina, nei privaloma, bet tos, kurios turi, mielai juo puošiasi ir tuo didžiuojasi.
Buvau sužavėta! Negalėjau nenufotografuoti.
Tikslios kainos taip ir nesužinojau, tik sakė, kad labai brangu 
Šis kostiumas – anytos dovana, siūtas rankomis pagal specialų užsakymą (kaime yra siuvėja, kuri tuo užsiima).
Diržas gausiai puošiamas sidabro dalimis, gali būti gausiau, gali būti mažiau. Prie kostiumo nešiojami masyvūs sidabro papuošalai (askarai, ar kaklo papuošalai), batai su sidabro sagtimis.
Žinoma, skirtinguose regionuose kostiumai skiriasi (spalvos ar kokios detalės). Man pavyko apžiūrėti Frei saloje nešiojamus rūbus.
Nuostabiai gražus vaizdas ir puiki tradicija. O kaip lengvai išsprendžiama amžiais moteris kamuojanti problema “kuo apsirengti?” 
Lietuvių tautiniai rūbai ne ką prasčiau atrodytų, galėtume ir mes taip puoštis. Tik dar kiek per mažai vertinam tai, ką turim.
