Kasdienai, kol išmoksiu…
Didysis norų sprogimas 2
28. Įsteigti klubą Stitch ‘n Bitch. (Veikla turėtų neapsiriboti nei stitch, nei bitch)
29. Sukurti blog’o įrašą, kas tai yra.
30. Pradėti blog’inti apie kuriamus darbelius, procesą. Padaryti pamokėles.
O dabar vėl laikas nusivalyti šypseną ir pašėlusį akių blizgėjimą ir grįžti daryti darbų nuo pirmo punkto
Didysis norų sprogimas
Išprotėti galima, kai šitiek visokių minčių ir norų sukasi galvoje ir kai taip negaliu niekuo užsiimti. Todėl sugalvojau tokią gerą svajonių terapiją – išliesiu visus savo norus, pasvojosiu ir tada darysiu, kas būtinai būtina. O po kiek laiko jau galėsiu dėti pliusiukus prie sąrašo punktų ir džiaugtis
Arba turėsiu labai gerą paskatinimą vis ko nors naujo imtis
- Pirmiausia reikia pabaigti magistrinį. Va kur mano skausmas ir džiaugsmas.
- Noriu primegzti draugėms šiltų kojinių, o brangiausiam kepurę (jau kaži kada pažadėjau).
- Numegzti laukiamai dukterėčiai pledą, suknelių, kojinyčių ir visokių mažų mielybių.
- O sūnėnui megztukai ir kepurės mano galvoj jau užgimusios.
- Mieliausiai mano pažadėta suknelė.
- Kitai Mielai užuolaidos.
- Su dar viena Mieliausia darysim mezgimo – dekupažo – vėlimo pamokėles – vakarėlius.
- Aprengsiu senas pagalvėles naujais užvalkaliukais iš spalvotų siūlų kamuoliukų.
- Prisimegsiu suknelių, kepurių, pirštinių….
- Noriu papuošti tuos, kuriuos mano mezginiai džiugintų.
- Nusinersiu mažą, dailų, senoviškom gėlėm margintą karoliukų rankinuką.
- Išmoksiu dekoruoti ant stiklo.
- Pabaigsiu pradėtus “dekupažinti” padėkliukus su meilės prisipažinimais.
- Pagražinsiu dėžutes arbatai ir padovanosiu kam nors su sausainukais, kuriuos išmoksiu kepti.
- Nusipirksiu keksiukų formeles, kepsiu keksiukus ir visi namai gardžiausiai kvepės.
- Pagaliau išmoksiu kepti minkštas mielines bandeles (kažkas man su jom vis nesigauna).
- Pagaminsiu imbierinių ir marmeladinių saldainių. Ir sausainių visokiausių.
- Bet čia smulkūs darbeliai. Dar turiu ir didesnių svajonių, kurioms turi būti lemta išsipildyti. Pirmiausia, noriu išvažiuoti su Mylimu ten, kur šilta (niekada neturėjau tokių atostogų).
- Reikia išsirinkti, kur gyventi, o tada lauks malonūs naujakurių rūpesčiai.
- Beprotiškai noriu dirbti. Tokį darbą, į kurį būtų galima eiti su gražiais bateliais, kad koridoriuje kauškėtų
- Pirksiu mašinytę, mėlyną, nenaują (iš skelbimo ant stulpo: “Pirksiu “Ereliuką”, dviratį nenaują”)
- Noriu bent keletą dienų pabūti pas savo ir ne savo Mamą, kad padžiuginčiau ir pagelbėčiau, įneščiau naujų vėjų ir idėjų.
- Noriu drauges aplankyti.
- Noriu ne mokslines knygas skaityti.
- Blog’inti noriu ir kad būtų kas skaito.
- Šitas sąrašas, kad vis pildytųsi. Ir kad vis turėčiau prie ko pliusus dėti.
- Noriu turėti laiko pasvajoti ir užsiimti tuo, kas džiugina. Kad nereikėtų ilgesingai žiūrėti į tuos, kurie, mano galva, “teisingai gyvena”. Noriu ir aš tarp tokių būti.
- …
Ir šia džiugia nata laikas grįžti prie pirmojo punkto
Vienas iš mano norų, rastų “Kūrybinėse dirbtuvėse“
Smulkmena, bet malonu
Norvegijoje mokiausi žaisti “džiaugsmo žaidimą”. Kai kas nors erzina, reikia surasti toje situacijoje ką nors džiugaus. Todėl šiandien nesakysiu, kad man šalta ir liūdna, o pasidžiaugsiu, kad galiu jaukiai susirangyti po pledu su karšta liepžiedžių arbata
Ir kavos pertraukėles darysiu dažniau, kad sušilčiau
“I hate Velentines Day”
2009 metų romantinė komedija. Super energinga moteris Nia Vardalos ir gražus vyras John Corbet (ta pati kino studija kaip ir “Mano didelės storos graikiškos vestuvės”, ta pati aktorių pora).
Pirmasis pasimatymas: lengvas flirtas;
Antrasis pasimatymas: trumpi pakštelėjimai;
Trečiasis pasimatymas: nuotykiai;
Ketvirtasis pasimatymas: būk linksma ir nuostabi;
Penktasis pasimatymas: padaryk tai geriausiu kada nors buvusiu pasimatymu…. ir tada sakai sudie… “when the romance is gone, it’s time to move on”
Šiek tiek standartinių amerikietiškų motyvų. Ji turi keistus, bet pasiruošusius padėti draugus, jis – romantikas ir turi bičiulį, kuris yra jo priešingybė ir visiškai jo nesupranta.
Ji netiki meile ir santykiais. Vadovaujasi savo sukurta penkių pasimatymų teorija, kuri jai padeda pasinaudoti pirmųjų pasimatymu teikiamu džiaugsmu, bet nieko nesitikėti daugiau ir nelikti įskaudinta. Tačiau ši teorija padeda tik iki tol, kol ji sutinka jį (taip pat standartiška ir nuspėjama, bet kaip kitaip gali būti lengvoje romantinėje komedijoje?)
Gilumo filmui suteikia tai, kad taip ji elgiasi dėl traumos patirtos šeimoje: jos tėtis buvo neištikimas mamai ir mergaitei buvo skaudu matyti, kaip ji kenčia. Todėl jai meilė tampa pažeidžiamumo ženklu ir ji pasižada niekada neįsimylėti. Mergina turi gausybę teorijų visiems gyvenimo atvejams, bet kaip paaiškėja, ne visad viskas vyksta pagal scenarijų
Dar keletas perliukų iš šio filmo:
“Penki pasimatymai tobulas laikas gauti maksimalų malonumą be jokių kančių. Jokių lūkesčių = jokio nusivylimo. ”
“Santykiai tokie jau yra – vienas nori daugiau, kitas nori mažiau. Tada jie apsimetinėja, apgaudinėja. Grįžta atgal, jaučia kaltę. Staiga “oi, aš laukiuosi”. Jie susituokia ir nekenčia vienas kito. Susitikinėti yra kur kas romantiškiau”
Filmas, kurį kaip ir “Good Luck Chuck” galiu žiūrėti ir žiūrėti, nes jis spinduliuoja teigiamas emocijas. Žiūriu ir slapčia pavydžiu Nia Vardalos niekad nuo veido nedingstančios šypsenos ir sąmojo
Laukiu Kalėdų 2
Labai negražiai (neišbaigtą ir nespėjus pasakyti visko, ką norėjau) buvau palikusi savo paskutinįjį įrašą. Tai dabar, atsitraukusi nuo savo puoselėjamos fermos Facebook’e (kuri prisipažįstu, “suvalgo” daug mano laiko ir man dėl to gėda) ir klaikiai nenorėdama mokytis, pabaigsiu savo mintis ir dar šiek tiek pasvajosiu apie Kalėdas
Aš jų vis dar labai labai laukiu. Laukiu tikro sniego, tik nenoriu, kad būtų labai šalta. Liūdna, kad šiemet planuojama kur kas mažiau puošti Vilnių, vadinasi, ir kuriant kalėdinę nuotaiką teks labiau pasistengti patiems. O taip būtų smagu be jokios gripo baimės išeiti į senamiestį, nusipirkti puodelį “latte” kavos su cinamonu ir gurkšnojant ją, bei šildantis rankas šiek tiek pamurksoti prie išpuoštos eglės. O dar jei Jis apkabintų, būtų dar šilčiau ir geriau… Mmm…
Negražu prisipažinti, bet ir dovanų šiek tiek laukiu. Smalsu
Dovanos, kad ir kokios bebūtų, visad džiugina. Bet labiausiai džiugina tos, kurios turi idėją, kurios rodo, kad buvo pagalvota apie tave, o ne paskubomis lekiant pro šalį pagriebta bet kas.
Aš naudojuosi patarimu (gal ir ne visai tai pavyksta), kad dovanomis reikia rūpintis iš anksto. Reikia turėti “dovanų spintelę”, kurioje dar gerokai prieš Kalėdas reikia imti kaupti dovanas. Tada ir išlaidos ne taip gąsdins, kai visas bus galima išdėlioti per ilgesnį laikotarpį, ir dovanas bus galima apdairiau parinkti, bei rasti geriausią kainos ir kokybės santykį, kai laikas nespaus. Beje, rūpinantis dovanomis iš anksto pavyks išvengti prieškalėdinių spūsčių parduotuvėse, jei dovanos bus pirktinės.
Bet reikia nepamiršti, jog dovanas galima padaryti ir patiems. Juolab dabar, galima taupyti pinigus, bet įdėti daugiau laiko, fantazijos ir širdies. Pagalvojau, kad nuostabi dovana būtų pačios kepti sausainiai. Tik man dar toloka iki tokių kulinarinių aukštumų. O ir geros orkaitės oi kaip trūksta. Gal šioms Kalėdoms panaudosiu kitus savo talentus
Mano galva, “kalėdiškiausios” yra visokios šildančios dovanos – pradedant šiltom kojinėm, baigiant arbata ir imbieriniais sausainiais
Bet aišku, visos dovanos yra neprilygstamos, nes jos šildo tuo, kad dar yra žmonių, kurie nori tave džiuginti ir tau kažką dovanoti
Aš važiuodama traukiniu jau prieš kelias savaites sudariau dovanų sąrašą – kam ir ką dovanoti. Šitą darbą dar seniau pradėjau, gaudydama pokalbių su artimaisiais nuotrupas, kai tik kalba pakrypdavo: “o aš tai norėčiau…”. Toks sąrašas apskritai labai pravers, nes jei neišnaudosiu idėjų per šias Kalėdas, jos liks gimtadieniams, kurie vis tiek anksčiau ar vėliau ateis, keldami klausimą, kuo nudžiuginti.
P.S. Paskutiniame mano įraše yra mygtukas, kurį labai prašau paspausti visų šiame puslapyje apsilankiusių. Taip prisidėsite prie “IKI” akcijos, kur už kiekvieną paspaudimą skaičiuojami pinigėliai, už kuriuos bus perkamos dovanėlės sunkiau besiverčiančių šeimų vaikams. Jiems labiausiai reikėtų Kalėdų stebuklo. Paspaudimas Jums nieko nekainuos, o kam nors galbūt padovanos šypseną
P.S.P.S. Jei aš gražiai paprašysiu Rimvydo, jis gal perkels tą mygtuką į matomesnę vietą, nes man su šita “technika” dar nelabai
Tai tiek šį kartą… Visiems linkiu gražaus Kalėdų laukimo



