Ligitos blog'as

2009 metų romantinė komedija. Super energinga moteris Nia Vardalos ir gražus vyras John Corbet (ta pati kino studija kaip ir “Mano didelės storos graikiškos vestuvės”, ta pati aktorių pora).

Pirmasis pasimatymas: lengvas flirtas;

Antrasis pasimatymas: trumpi pakštelėjimai;

Trečiasis pasimatymas: nuotykiai;

Ketvirtasis pasimatymas: būk linksma ir nuostabi;

Penktasis pasimatymas: padaryk tai geriausiu kada nors buvusiu pasimatymu…. ir tada sakai sudie… “when the romance is gone, it’s time to move on”

Šiek tiek standartinių amerikietiškų motyvų. Ji turi keistus, bet pasiruošusius padėti draugus, jis – romantikas ir turi bičiulį, kuris yra jo priešingybė ir visiškai jo nesupranta.

Ji netiki meile ir santykiais. Vadovaujasi savo sukurta penkių pasimatymų teorija, kuri jai padeda pasinaudoti pirmųjų pasimatymu teikiamu džiaugsmu, bet nieko nesitikėti daugiau ir nelikti įskaudinta. Tačiau ši teorija padeda tik iki tol, kol ji sutinka jį (taip pat standartiška ir nuspėjama, bet kaip kitaip gali būti lengvoje romantinėje komedijoje?)

Gilumo filmui suteikia tai, kad taip ji elgiasi dėl traumos patirtos šeimoje: jos tėtis buvo neištikimas mamai ir mergaitei buvo skaudu matyti, kaip ji kenčia. Todėl jai meilė tampa pažeidžiamumo ženklu ir ji pasižada niekada neįsimylėti. Mergina turi gausybę teorijų visiems gyvenimo atvejams, bet kaip paaiškėja, ne visad viskas vyksta pagal scenarijų

Dar keletas perliukų iš šio filmo:

“Penki pasimatymai tobulas laikas gauti maksimalų malonumą be jokių kančių. Jokių lūkesčių = jokio nusivylimo. ”

“Santykiai tokie jau yra – vienas nori daugiau, kitas nori mažiau. Tada jie apsimetinėja, apgaudinėja. Grįžta atgal, jaučia kaltę. Staiga “oi, aš laukiuosi”. Jie susituokia ir nekenčia vienas kito. Susitikinėti yra kur kas romantiškiau”

Filmas, kurį kaip ir “Good Luck Chuck” galiu žiūrėti ir žiūrėti, nes jis spinduliuoja teigiamas emocijas. Žiūriu ir slapčia pavydžiu Nia Vardalos niekad nuo veido nedingstančios šypsenos ir sąmojo

Vieną dieną ieškojau filmo, su kuriuo galėčiau praleisti vakarą. Nuėjau lengviausiu keliu, į Google įvedžiau “geras filmas” ir aptikau štai tokį puslapį. Iš jo išsirinkau filmus, kurių aprašymai patraukė mano dėmesį ir štai jau yra ką veikti

Šį vakarą praleidau su rusų filmu “12″. Mano nuomone jis nerealus ! Kaip teigia filmo antraštė – filmas “kiekvienam ir apie kiekvieną”. Filmas tiems, kuriems norisi tikrų (neįšpūstų) emocijų, kurie mėgstą gilintis žmonių mąstymo ir gyvenimo subtilybes. Filmas tiems, kam patinka tikrasis rusų kinas ir rusų kultūra. Tiems, kas supranta rusiškai, nes tiek filmai, tiek knygos originalo kalba nepraranda savo tikrosios prasmės.

Filmas apie tai, kiek vienas žmogus, vienas žodis gali daug pakeisti. Apie dėmesingumą vienas kitam. Apie atsakomybę už savo veiksmus, galinčius išgelbėti ar sugriauti kito gyvenimą. Apie tai, kad kiekvienas pasaulį suvokia per savo prizmę. Kad kiekvienas turi spręsti pats, nepasikliaudamas išankstinėm nuostatom ar emocijom.

Čia puikiai atsiskleidžia atskirų tautybių žmonių skirtumai. Dvylikos skirtingų vyrų gyvenimai, nuoskaudos, pavertusios juos tokiais, kokie jie yra.

Man tai buvo tikrai dėmesio vertas filmas, iš kurio iškirpčiau tik tris paskutines minutes…

Tai buvo dvi su puse valandos- laikas, sukaustęs mano dėmesį. Iš kurio labiausiai įstrigo: “jei nori skristi – skrisk. Jai nori pasilikti – pasilik. Tačiau viską turėsi nuspręsti pats, niekas už tave to nepadarys”. Tai buvo tai, ko man dabar reikėjo.